Vaikų ir paauglių depresija. Informacija svarbi kiekvienam

Vaikų ir paauglių depresija yra rimtas psichikos sutrikimas. Nors Lietuvoje konkrečių statistinių duomenų nėra, tačiau pasaulyje atlikti tyrimai rodo jog apie 1% iki mokyklinio amžiaus vaikų, apie 2% mokyklinio amžiaus vaikų ir 5-8% paauglių serga depresija.

Į kuriuos vaikus reikėtų atkreipti didesnį dėmesį? Pakalbėkime apie priežastis ir rizikos veiksnius Nėra vienos depresijos priežasties, smegenų veiklos tyrimai parodė, jog sergant depresija sutrinka tam tikrų medžiagų išsiskyrimas į smegenis, konkrečiai seratonino ir noradrenalino. Taip pat, depresijos išsivystymą sąlygoja ir psichosocialinė vaiko aplinka. Jeigu vaikas gyvena nuolatinėje įtampoje, strese, nepritekliuje. Šeimoje dažni kivirčai, smurtas, nesupratimas, palaikymo stoka ir t.t. Jeigu vaikas išgyvena nuolatines patyčias mokykloje, jam sunkiai sekasi susirasti draugų, pritapti, vaikas gali susirgti depresija. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į vaikus, kurie serga įvairiomis chroniškomis ligomis, dėl nuolat patiriamo streso dėl ligos vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie socialinės aplinkos, jis gali stipriai nerimauti, bijoti, jaustis menkavertiškesniu negu kiti, perdėtai save saugoti ir ilgainiui išvysti depresijos simptomus. Taip pat, vaikai, kurių šeimos nariai serga depresija patenka į didesnės rizikos grupę.

Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją? Depresijos simptomai Vaikams depresija diagnozuojama laikantis tų pačių kriterijų kaip ir suaugusiesiems, nors šioje amžiaus grupėje galimi netipiški depresijos požymiai, taigi pakalbėsime apie juos plačiau:  Depresiška nuotaika, tokia kaip liūdesys, nusivylimas, jaučiamas didžiąją laiko dalį galima sakyti, kad yra kertinis depresijos akmuo. Ši nuotaika gali pasireikšti kitus žmones suvokiant kaip priešiškus ar bejausmius. Depresija sergantys asmenys linkę susitelkti ties realiai ar galimai nemaloniomis aplinkybėmis, ir matyti tik niūrią ar beviltišką perspektyvą. Dažnai šie vaikai yra įsitikinę, kad viskas yra nesąžininga, arba, kad jis pats yra beviltiškas ir nuvils kitus. Tačiau vaikai ir paaugliai kartais stokoja emocinės ir intelektualinės brandos, kad patys atpažintų, jog jie susiduria su depresija. Vietoj to jie dažniau savo depresiškumą išreiškia, per atsiribojimą, nuvertinimą. Jiems visur ir viskas „nesąmonė“, „nuobodu“, „erzina“. Užuot išreiškią savo liūdesį, depresiški vaikai ir paaugliai dažnai įsivelia į agresyvias diskusijas, konfliktus, netgi muštynes. Net į mažus dirgiklius reaguoja emociškai stipriai, su agresija.  Kaip vieną iš įveikos mechanizmų vaikai ir paaugliai gali siekti įvairių veiklų, kurios bent laikinai pakelia jų nuotaiką. Pavyzdžiu, alkoholio, tabako vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai, kitoks rizikingas elgesys.  Dauguma paauglių, nepriklausomai nuo to jie serga depresija ar ne, yra linkę daug laiko praleisti su draugais (tipiškas paauglystei elgesys), tačiau depresijos kontekste šis įsitraukimas yra daug intensyvesnis ir skubesnis, negalėjimas susitikti tampa stipriu dirgikliu. Tai gali būti paaiškinama tuo, jog ypač mergaitės ieško užuojautos, bendraudamos su depresija sergančiais bendraamžiais. Deja, šie pasidalinimai tipiškai tik sunkina simptomus, nes nesuteikia vilties, kad gali pagerėti.  Depresiški vaikai ir paaugliai dažnai jaučiasi menkesni, prastesni nei kiti, beverčiai ar visiški nevykėliai, tačiau jie labai nenoriai kalba apie tai, todėl svarbu pastebėti ženklus rodančius, jog vaikas gali jausti šiuos jausmus: • Jiems būdingas didelis kritiškumas savo pasiekimų atžvilgiu, netgi nuvertinimas. • Šie vaikai sunkiai įvardija stipriąsias savo puses, tačiau labai gerai gali įvardinti savo trūkumus. Gali kompusyviaimeluoti apie savo sėkmes ar įgūdžius, tam, kad sustiprintų savivertę (kuria pasakas); • Pavydžiai reaguoja į kitų sėkmes; • Jaučiasi kalti be kaltės, ir tiki jog turi būti už tai nubausti; • Vengia naujos ar senos veiklos, nes netiki savo galimybėmis susidoroti.  Depresija gali pasireikšti ir psichosomatiniai simptomais. Šie vaikai dažniau skundžiasi galvos, pilvo skausmais, pykinimu, viduriavimu. Dažniau serga peršalimo ligomis.  Vaikas gali nepriaugti svorio, arba jo netekti. Jei vaikas per sąlyginai trumpą laiką priauga daug svorio, tai gali būti vienas iš depresijos simptomų.  Sutrinka miegas. Vaikas ar paauglys sunkiai užmiega, dažnai prabunda naktį, sapnuoja košmarus, ryte jaučiasi pavargęs ir nepailsėjęs;  Sergant depresija jaučiamas energijos trūkumas, sumažėjęs aktyvumas ir padidėjęs nuovargis.

Savižudybės rizikos ženklai. Kada svarbu būti ypač atidžiam? Kai kuriais atvejais depresija gali pasibaigti savižudybe, todėl bet koks kalbėjimas apie mirtį ar savęs žalojimas turi būti priimtas rimtai.

Jei vaikas ar paauglys:  kalba arba juokauja apie savižudybę;  perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis;  rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.);  ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus;  staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja;  nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus;  netenka intereso įprastinei veiklai;  atitolsta nuo draugų ir šeimos;  atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas;  sutrinka miegas, apetitas;  neigiamai vertina save;

Ypatingai sunerimti reiktų, jei netikėtai, be jokių aiškių priežasčių, nuotaika pagerėjo!

Paauglystėje domėjimasis mirties temomis gali pasireikšti daug dėmesio skiriant muzikai, literatūrai ar filmams, kuriuose nagrinėjamos šios temos. Tai gali reikšti, jog paauglys turi minčių, jog gyvenimas beprasmis ar kad kitiems būtų geriau, jeigu jis/ji numirtų. Tie kurie galvoja apie savižudybę, dažnai tai daro dėl beviltiškumo, ar dėl to, jog savižudybę mato kaip vienintelį būdą pabėgti iš susidariusios kančios situacijos.

Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į tuos vaikus ir paauglius:  kurių artimojoje aplinkoje yra įvykusios savižudybės;  jeigu buvo ankstesnių mėginimų žudytis ar pasireiškia save žalojantis elgesys (pvz.: pjaustymasis);  didesnė savižudybės rizika būdinga ir tiems vaikams, kurie yra netekę svarbaus artimo asmens;  gyvena socialinės rizikos šeimoje ar smurtinėje aplinkoje;  yra socialiai izoliuoti (neturi draugų, bendraminčių).

Gydyti ar laukti. Ką daryti pastebėjus depresijos simptomus? Dažnam suaugusiajam kylantis klausimas yra, „ar vaikų ir paauglių depresija gali paeiti negydant?“, „ar ji išaugama?“. Atsakymas į šį klausimą vienareikšmis. Depresija paprastai yra linkusi pasireikšti epizodais, taigi, galimi spontaniški pagerėjimai, tačiau kartą išsivysčiusi depresija linkusi kartotis. Negydant antrasis epizodas tipiškai pasireiškia per 2 metus. Paprastai kiekvienas vėlesnis negydytas epizodas būna vis ilgesnis ir sudėtingesnis. Negydomos depresijos pasekmės gali būti labai žalingos netgi mirtinos.

Kaip gydoma vaikų ir paauglių depresija? Kokia tikimybė pasveikti? Pirmo pasirinkimo gydymas lengvos ir vidutinės depresijos atveju turėtų būti psichoterapija, sunkios depresijos atvejais rekomenduojama psichoterapiją derinti su medikamentiniu gydymu. Mokslininkai ir medikai praktikai nerekomenduoja depresijos gydyti vien tik medikamentais. Farmakologinio vaikų ir paauglių depresijos gydymo studijų yra labai mažai. Paprastai skiriami: SSRI (LR Sveikatos Apsaugos Ministro Depresijos ir nuotaikos (afektinių) sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos apraše išskiriama, jog vaikams nuo 8 metų gali būti skiriamas fluoksetinas), tricikliai antidepresantai ir kita. 2008 metais atlikta antidepresentų poveikio tyrimų meta analizė atskleidė, jog antidepresentai, įskaitant SSRI, skiriant juos jaunesniems nei 25 metų amžiaus pacientams, didina suicido riziką. Tyrėjai rekomenduoja medikamentus jaunuoliams skirti itin atsargiai. Tinkamai gydant sėkmingai pasveiksta 70-80% vaikų ir paauglių. Tačiau, net ir pasveikus nemažai daliai vaikų ir toliau stebi kai kurie simptomai: žemas savęs vertinimas, sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose, padidėjusi rūkymo rizika, taip pat šioje grupėje dažnesni ankstyvi nėštumai, bei bendro funkcionavimo pablogėjimas. Labai svarbus pačių vaikų bei aplinkinių gebėjimas laiku pastebėti pirmuosius depresijos simptomus ir suteikti savalaikę pagalbą, kol situacija nepablogės radikaliai. Jeigu įtariate, jog jums artimam vaikui ar paaugliui gali būti depresija, nebijokite kreiptis į specialistus ir aptarti susidariusią situaciją.