Obsesinis kompusinis sutrikimas vaikystėje arba mano vaikas turi keistų ritualų

Turėti nerimų ir dvejonių yra normalu tiek vaikystėje, tiek suaugusiojo amžiuje, tačiau kai kurie vaikai (beje, kaip ir saugusieji) negali nustoti nerimauti nors to labai nori. Ir paprastai dėl šių nerimų jie ima elgtis tam tikru būdu, kuris sumažina jaučiamą nerimą. Iš pirmo žvilgsnio skamba gerai, nerimauji --> kažką padarai --> nerimas sumažėjo. Deja, esant obsesiniam kompulsiniam sutrikimui (OKS), šis nerimas sumažėja labai trumpam ir asmuo yra priverstas griebtis tų pačių veiksmų (kompusijų) kad vėl sumažintų nerimą. Pabrėžiu žodį PRIVERSTAS, paprastai pats vaikas gali nenorėti kartoti to veiksmo, tačiau nemato kitos išeities nurimti, o nerimas tiesiog nepakeliamas.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - tai vienas iš nerimo sutrikimų. OKS panašus į netikrą pavojaus signalą, kuris priverčia reaguoti į kažką, kas iš tikro nepavojinga.

Obsesijos yra įkyrios nepageidaujamos mintys, vaizdiniai, ar impulsai, kurie atsiranda vėl ir vėl, o vaikas negali jų kontroliuoti. Vaikas gali suprasti, kad tos mintys yra neracionalios ir nepagrįstos, bet, visgi, tai nesumažina nerimo. Pavyzdžiui, vaikas gali suprasti, kad iš tiesų grindys švarios ir jų nereikia plauti 10 kartą, tačiau nerimas užsikrėsti bakterijomis, toks didelis, kad ima chemikalus, skudurą ir plauna grindis - keliolika kartų per dieną...

Dažniausiai pasitaikančios obsesijos vaikystėje ar paauglystėje:

- baimė purvo ir bakterijų;

- simetrijos, tvarkos ir tikslumo poreikis;

- nerimas, kad susirgs ar mirs artimieji, šeimos nariai;

- nerimas, kad jie patys padarė kažką blogo, netinkamo (sulaužė taisyklę, nusidėjo, nepakluso);

- baimė, kad savo veiksmais gali pakenti artimiesiems;

- trikdančios ir nepageidaujamos mintys apie savo seksualumą, netinkamą seksualinį elgesį.

Kompulsijos arba, paprasčiau sakant, ritualai yra veiksmai, kuriuos vaikas jaučia "turintis daryti", tam, kad atsikratytų įkyrių ir nemalonių jausmų, kuriuos sukelia obsesinės mintys. Vaikas, taip pat gali tikėti, kad šių ritualų atlikimas kažkoiu būdu apsaugo nuo blogų dalykų. Pavyzdžiui, prieš išeinant iš namų kairės kojos batą užsimauti ir nusimauti 5 kartus iš eilės kartojant tam tikrus žodžius. Ir vaikas neišeis iš namų tol, kol ritualas nebus atliktas "teisingai ir iki galo". Kai kuriais, kritiniais atvejais, vaikas taip ilgai atlieka įvairius ritualus, kad galiausiai nebebūna prasmės eiti ten kur buvo suplanuota - veikla ar renginys baigiasi.

Dažniausiai pasitaikančios kompuslijos vaikystėje ar paauglystėje:

- perdėtas plovimas ir tvarkymas (rankų, kūno, grindų, lentynų, kambarių ir t.t.);

- perdėtas tikrinimas (pvz.: ar durys užrakintos, orkaitė išjungta, lygintuvas ištrauktas ir pan.)

- tų pačių veiksmų kartojimas vėl ir vėl, iki tol kol bus atlikta "gerai" arba reikiamą kiekį kartų (pvz.: prieš einant miegoti tam tikrą kiekį kartų įjungti ir išjungti šviesos jungiklį, arba nusirengti ir vėl apsirengti maikutę ir pan.)

- "laimingų" skaičių sekimas ir vengimas "nelaimingų" (pvz.: lėkštėje turi būti 3 bulvės, 3 dešrelės, 3 agurkai ir pan.)

- daiktų laikymas tam tikra tvarka;

- nuolatinis tikrinimasis ir klausinėjimas ar "viskas bus gerai"?

Vaikai gali ilgą laiką slėpti šios simptomus, nes jų gėdijasi, mano, kad aplinkiniai nesupras ir pan. Nors OKS sutrikimas gali prasidėti bet kokiame amžiuje pradedant ikimokykliniu baigiant suaugusiojo amžiumi. Visgi, yra tam tikri kritiniai periodai, tai apie 8-12 gyvenimo metai, bei vėlyyvoji paauglystė - jauno suaugusiojo amžius.

Iki šiol nėra visiškai aiškios sutrikimo atsiradimo priežastys. Pastebėta, kad sutrikimas perduodamas genais. T.y. dažnai vienas iš tėvų taip pat turi šį sutrikimą, ar bent tam tikrus jo bruožus. Taip pat, yra tyrimų rodančių, kad OKS sergančių asmenų tam tikros smegenų sritys funkcionuoja kitaip nei sutrikimo neturinčiųjų. Tyrinėjant šių žmonių mąstymo bei asmenybės ypatumus, buvo pastebėta, kad asmenys kenčiantys nuo OKS pasižymi tam tikrais disfunkciniais įsitikinimais bei charakterio savybėmis (įsitikinimas, kad asmuo turi daug galios valdyti įvykius ir situacijas, labai silpnas gebėjimas toleruoti neapibrėžtumą, bei nežinomybę, perfekcionizmas, polinkis sureikšminti grėsmes ir pan.)

OKS gali labai stipriai sutrikdyti žmogaus gyvenimą, tačiau yra gydymo būdų, kurie gali padėti sumažinti ligos simptomų pasireikšimą, bei pagerinti gyvenimo kokybę. Tai psichoterapinis gydymas bei medikamentai. Dažnai šie du gydymai yra derinami tarpusavyje. Vaistai padeda sumažinti simptomų pasireiškimą, o psichoterapinės technikos padeda vaikui suprasti savo ligą, keisti klaidingus įsitikinimus bei efektyviau valdyti emocijas.

Jei jūsų vaikas serga OKS labai svarbus jūsų įsitraukimas. Tačiau jūsų įsitraukimas čia labai skiriasi nuo įprasto tėviško vaidmens. Paprastai, tėvai augindami vaikus siekia jiems sukurti saugumo, užtikrintumo bei jaukumo atmosferą. Juos ramina, pasakoja dalykus ir pan. Natūralu kad tėvai siekia apsaugoti sielvartaujantį ir kenčiantį vaiką, nesukeldami papildomų įtampų ir streso. Bet, kai kalba pasisuka apie nerimo sutrikimą turintį vaiką, pavyzdžiui, vaiką sergantį OKS, bandymas apsaugoti, nuo stresą keliančių situacijų yra meškos paslauga vaikui ir žalinga. Darydami tai, kas yra natūralu tėvams, iš tiesų jūs skatinate vaiko sutrikimą ir gilinate problemą. Taigi, ką daryti?

+ Visų pirma, gerai supraskite vaiko ligą, kad galėtumėte apie tai drąsiai ir aiškiai kalbėti su savo vaiku. Kai reikia jam paaiškinti ir priminti.

+ Dalyvaukite psichoterapijoje ir išmokite, kaip turėtumėte elgtis situacijose, kuriose jūsų vaikas siekia nuraminimo, kad tai padėtų, o ne gilintų problemą.

+ Padėkite vaikui baimes įveikti palaipsniui, bei praktikuokite naujus įgūdžius namuose.

+ Į pagalbos procesą įtraukite kitus vaikui svarbius asmenis, pvz.: senelius, kad jie taip pat žinotų, kokios strategijos skatina sutrikimą, o kokios gydo.

+ Gaukite palaikymą, bendraukite su kitais tėvais, kurių vaikai serga OKS ar nerimo sutrikimais.