Kognityvinės elgesio terapijos ABC

Automatinės mintys

Kadangi, esu sertifikuota Kognityvinė terapeutė, jaučiu poreikį papasakoti apie šią psichoterapijos kryptį taip kaip aš ją suprantu ir taip, kaip noriu, kad suprastų mano klientai (pacientai). Šiandien pradedu naują straipsnių ciklą pavadinimu Kognityvinės elgesio terapijos ABC. Taigi, šiandien noriu papasakoti apie vieną iš kognityvinės terapijos pagrindinių sudedamųjų dalių: automatines mintis. Vienu metu mes mąstome keliais lygiais. Kognityvinis terapeutas labiausiai domisi tuo lygmeniu, kuris veikia tuo pat metu kaip ir lengviau pastebimas, paviršinis mąstymo lygmuo. Pavyzdžiui, skaitydami šį tekstą jūs galite patys pastebėti keletą savo mąstymo lygių. T. y. jūs stengitės suprasti ir įsiminti tam tikrą faktinę informaciją. Tuo pat metu kitame lygyje jums gali kilti greitų vertinančio turinio minčių. Tokios mintys ir vadinamos automatines mintis. Jos nėra sąmoningo mąstymo rezultatas. Atrodo, kad jos kyla automatiškai, dažniausiai labai greitai ir sąmoningam lygyje mažai pastebimai. Dažniausiai žmogus šių minčių net nepastebi, jis tik atkreipia dėmesį į jausmus, kurie kyla. Psichologijos mokslas nustatė, jog tai kaip žmonės jaučiasi lemia ne pati situacija, bet jos interpretacija. Paprastai kalbat, tai kaip jausitės perskaitę šį tekstą priklausys nuo to, kaip jūs tai vertinsite.

Galimos kelios tipinės reakcijos: 1. Skaitytojas 1 galvovoja: "Um, protingai ir įdomiai parašyta, vertinga informacija". Jis jaučia pasitenkinimo jausmą. 2. Skaitytojas 2 galvoja: "Ech, čia viskas taip paprastai parašyta, nieko naudingo". Jis jaučia nusivylimą. 3. Skaitytojas 3 galvoja: "Būtinai turiu tai suprasti ir pritaikyti. Bet kas bus jei man nepavyks? ". Jis jaučia nerimą. 4. Skaitytojas 4 mąsto: "Tai per sunku, man visada sunku pritaikyti tokias mintis praktikoje“. Jis jaučia liūdesį.

Pati situacija nenulemia žmogaus savijautos, ji tik sukuria prielaidas mūsų interpretacijoms. Savijauta, arba emocinė reakcija, gimsta iš mūsų interpretacijų arba, paprasčiau tariant, iš mūsų automatinių minčių. Kadangi šios mintys yra labai greitos, dažniausiai mes jas vertiname nekritiškai ir priimame jas kaip tiesą, o tiksliau tas emocijas, kurias jos sukėlė. Šia mintis galima išmokti atpažinti atidžiai stebint savo emocijos pasikeitimus ir klausiant savęs: Kas tuo metu man atėjo į galvą? Išmokę atpažinti savo automatines mintis jūs galėsite jas patikrinti ir įvertinti jų pagrįstumą (tikėtina, kad kartais tai darote net negalvodami). Kai pastebime, kad jūsų interpretacija klaidinga, ir ją pataisote iš karto pasijuntate geriau. Kai žmogaus automatinės mintys yra iškeliamos į paviršių, jos daro daug mažiau įtakos ir žmogaus nuotaika keičiasi. Tai labai svarbu įvairių sutrikimų atveju, nes tuo metu dominuojančios automatinės mintys būna negatyvios, nuvertinančios ar/ir pernelyg kritiškos savo ar kitų atžvilgiu. Čia svarbu paminėti, jog gali kilti ne tik mintys, bet ir vaizdiniai. Todėl kognityvinis terapeutas vietoj to „Kokia mintis jums atėjo?“ jūsų paklaus „Kas jums atėjo į galvą?“

Taigi, automatinės mintys yra svarbi mūsų savijautos dalis. Apie tai iš kur jos kyla. Kodėl skirtingi žmonės tą pačią situaciją vertina skirtingai. Kodėl tas pats žmogus toje pačioje situacijoje skirtingu metu reaguoja skirtingai, pakalbėsiu kitame straipsnelyje apie įsitikinimus.