COVID - 19 krizė arba kaip išgyventi pandemiją ir neišprotėti? Psichologės pamąstymai

COVID - 19 krizė per žmogaus psichologijos prizmę

Krizė - tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, lūžio sąlygota būsena ar situacija, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panašūs išgyvenimai (O. Polukordienė). Šiandien mes gyvename krizės sąlygomis dėl koronoviruso keliamos grėsmės ir nežinomybės.

Nežinomybė vienas didžiausių dirgiklių aktyvuojančių žmogaus nerimą ir baimes. Mes bijome to, ko nepažįstame ir nežinome, nes evoliucijos eigoje išmokome saugotis ir aplinkoje ieškoti pavojų - tai leido išlikti. Dabar pavojus pats beldžiasi pas mus per duris, interneto portalus, radiją ir žinias, per sutiktą kaimyną laiptinėje... Tenka gyventi sąlygomis, kuriomis daugelis mūsų niekada nėra gyvenę. Tenka pamiršti įprastą gyvenimą, atsisakyti draugų ir bendraminčių susibūrimų, įprasto darbo ir poilsio rėžimo, paprasto apsipirkimo ir, netgi, taip nekenčiamo stovėjimo kamščiuose...

Kitas nemažas nerimo šaltinis yra įsitikinimas apie tai, ką ir kiek mes turime kontroliuoti. Gyvendami karantino sąlygomis suprantame, kad kontroliuojame vis mažiau ir mažiau dalykų. Ir vis bandome atgauti tą kontrolę, kad ir įsivaizduojamą, pvz.: pirkdami milžiniškais kiekiais tualetinį popierių ar medicinines kaukes... Visgi, kontrolė slysta mums iš rankų, užsikrėtimų šalyje ir pasaulyje didėja, o mūsų bejėgiškumas gilėja.

Viskas kas vyksta aplinkoje veikia mūsų vidinį pasaulį ir emocijas. Norime to ar nenorime, pripažįstame tą ar ne, ši situacija purto mūsų gyvenimo pamatus, ir gali arba palaužti, arba sustiprinti ir atverti naujas galimybes asmenybės ir visuomenės augimui.

Gali būti, kad dabar dar net iki galo nesuprantate, kaip stipriai ši situacija veikia jūsų vidinį pasaulį. Kai kurie žmonės, dėl savo ankstesnių patirčių yra išmokę krizės situacijoje mobilizuoti visas jėga ir nieko nejausti, tiesiog daryti, tai ką reikia daryti. Deja, ir jie nėra apsaugoti, nuo kančios. Tiesiog ta kančia atkeliaus vėliau, arba kitu būdu, pvz.: psichosomatiniais skausmais.

Krizės slegia ir kelia stresą. O su stresu kiekvienas mūsų dorojamės keliais lygiais, t.y. biologiniu ir psichologiniu.

Normalios ir tipinės reakcijos į stresą

Žmogui, kaip ir visiems kitiems biologiniams organizmams susidūrus su stresoriumi akimirksniu įsijungia apsauginės reakcijos - organizmas pasiruošia kovai ar pabėgimui: dažniau plaka širdis, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, mažėja skrandžio aktyvumas iš kepenų išlaisvinamas cukrus. Persitvarko organų aprūpinimas energija bei deguonimi: daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai (stabdomas šlapimo išsiskyrimas) bei vidaus organai (virškinimas lėtėja).

Streso fiziologinis pagrindas yra simpatinės-adrenalino sistemos aktyvacija, kuri sąlygoja adrenalino išmetimą į kraują, taip pat į kraują išmetamas ir streso harmonas kortizolis. Kitaip šį reakcija vadinama „bėk-kovok“ būsena. Tai universalus stuburiniu sugebėjimas, kuris suteikia papildomų jėgų, kartais tiek kiek neįtariame esant. Prieš milijonus metų kai, kai ši reakcija susiformavo, tai buvo didelis evoliucinis pranašumas leidžiantis išlikti – nugalėti stipresnį priešą. Pabėgti nuo greitesnio.

Visgi, ši reakcija sekina organizmą ir ilgesnį laiką užsitęsusi atima iš mūsų jėgas, silpnina imunitetą (!) ir mažina galimybes sėkmingai dorotis su aplinkos iššūkiais.

O kaip su mūsų psichologija. Normalu jausti pyktį, liūdesį ir nerimą. Galime jausti beviltiškumą ar pasimetimą, apatiją. Visi šie jausmai dažniausiai būna sumišę ir persipynę, gali greitai kisti arba užsibūti ilgiau.

Kartais, kaip jau minėjau ankščiau, gali nutikti taip, kad žmogus "nejaučia", bet jiems gali pasireikšti taip vadinami psichosomatiniai simptomai, t.y. fiziologinės reakcijos, dėl psichologinių priežasčių, tai gali būti galvos ar nugaros skausmai, pilvo skausmas ar pykinimas, rankų virpėjimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, nemiga ir pan. Šie simptomai gali pasireikšti krizės situacijoje, arba jai praėjus, kai jau laikas atsikvėpti ir mobilizacija nuslūgsta...

Dorodamiesi su krize žmonės elgiasi įvairiai, kai kurie bando apsimesti ir gyventi, taip lyg nieko nevyktų. Toliau lyg užsispyrę kelis kartus per dieną eina į parduotuvę, buriasi į žmonių grupes parkuose, vengia savisaugos procedūrų "joks virusas man nebaisus". Dalis žmonių bando pabėgti žiūrėdami filmus ar serialus, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Dalis, bandys pabėgti vartodami alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas. Kai kurie dar labiau pasiners į darbą ir profesines veiklas. Kai kurios pabėgimo strategijos visai geros, ir net šiek tiek reikalingos. Taip mūsų protas bando susidoroti ir nesubyrėti, bet kai kurios jų žalingos ir net labai.

Ką daryti, kad išgyventumėme ir neišprotėtumėme?

Atskirkite dalykus, kuriuos galite kontroliuoti, o kurių, deja, bet ne. Jūs galite laikytis karantino sąlygų ir vengti artimų kontaktų su kitais, plauti rankas, rinktis sveiką maistą, bei fizinį aktyvumą gryname ore (kol kas).

Ribokite informacijos apie koronovirusą srautus dienos eigoje. Kad ir kiek sužinosite apie situaciją, tikėtina, kad tai jūsų nenuramins, o išgąsdins dar daugiau. Rekomenduojama riboti informacijos kiekį bei šaltinius. Jums svarbu žinoti, apie karantino sąlygų pakitimus, ar valstybės siūlomus paramos būdus. Bet ar tikrai jums svarbu sužinoti, kaip Italijos medikai rūšiuoja pacientus? Ar tikrai svarbu, kad vienas girtas tautietis, sužalojo kitą gal ir ne girtą tautietį? Ką jums tai duoda?

Elkitės, taip, kad jaustumėtės saugesni. Pasistenkite, kad jūsų elgesys didintų jūsų saugumo jausmą, jei jaučiate, kad jums neramu eiti į parduotuvę, nes bijote užsikrėsti, galbūt pavyktų maistą užsisakyti iš internetinės parduotuvės? Jei norisi daugiau laiko leisti skaitant knygas, puiku! Jei norisi vengti gyvo bendravimo su žmonėmis ribokite tuos kontaktus, tik įsitikinkite, kad tikroji vengimo priežastis yra saugumo didinimas, o ne tarkim depresija, ar socialinis nerimas. Būkite sąžiningi su savimi. P.s. kaip jau išsiaiškinome, informacijos apie viruso plitimą gausa saugumo nedidina, nors iš pradžių gali pasirodyti, kad jei žinosiu daigiau, tai jausiuosi ramiau... Atsiminkite, patikimos informacijos yra ne tiek jau daug, ir ji keičiasi ne taip jau ir dažnai, kad skaitydami kartą per dieną nesužinotumėte to, kas svarbiausia.

Dalį emocijų "išveikite" fizine ar kūrybine veikla. Kadangi, kaip jau turbūt supratote, stipresnių emocijų išvengti šioje situacijoje sunkiai įmanoma, galima sugalvoti kaip su jomis elgtis sveikiau. Sportas ir fizinė veikla tam puikiai tinka, tinka ir kambarių tvarkymas, ar langų valymas, juk pavasaris. Galima užsiimti kūrybine veikla, nesvarbu ar tai būtų rašymas, mezgimas ar eksperimentavimas virtuvėje.

Pasidalinkite mintimis ir jausmais su žmonėmis, kuriais pasitikite. Kalbėjimas puikus būdas suprasti savo mintis ir jausmus, bei leisti jiems būti. Pasidalinkite su kitais dalykais dėl kurių nerimaujate, tai kas sukasi jūsų mintyse.

Pasistenkite mintimis būti dabartyje. Tikėtina, kad jūsų nerimas ir mintys apima ne tik dabartį, bet ir ateitį. Tikėtina, kad mintyse sukasi galima katastrofiniai scenarijai, kas bus, jei bus... Pasakysiu jums atvirai, niekas nežino, kas bus, o tas spėliojimas dažniausiai priveda prie katastrofinių scenarijų kūrimo. Visa tai tik didina jūsų įtampą. Pasistenkite būti dabartyje, šioje akimirkoje, nes tai geriausia ką dabar turite.

Vietoj pabaigos:

Jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su užklupusiomis emocijomis, ieškokite profesionalios pagalbos, dabar nemaža dalis specialistų emocinę paramą teikia nuotoliniu būdu, skambinkite anoniminės pagalbos telefonais, pvz.: Jaunimo linija - 8 800 2888 arba Vilties linija - 116 123.